My Bluebery Nights/Mano vaivorų naktys (Wong Kar-Wai, Hong-Kong/China/France, 2007)
Publikavo fall1982 on Gegužė 2, 2008
Toks įspūdis, kad žmonės susikoncentravo ties režisieriaus kūrybine emigracija, o ne ties juo filmu. Ištiesu, nors kovbojišką Noros Džouns kepuręir kelionės motyvą gal ir galima būtų skaityti kaip nuorodas į įtakingus amerikiečių filmų žanrus (vesternas, road movie). Tačiau priežaščių tam yra tiek pat, kiek pavyzdžiui “Meilės nuotaikos” traktavimui, kaip socialino kino nes ten yra nuorodos į finansinius herojų sunkumus.
Kar-Wai’jus labiau sukoncentruotas ties vaizdų, negu ties komentavimų. Net Reičel Vais ir Deivid’o Stratheirno herojų istoriją labiau yra apie meilės destruktyviąją jėgą, negu apie amerikietiškos provincijos nuosmukį. Kamera “Vaivorų naktyse” niekada nebūna motyvuota diejegetiškai, tačiau jinai ir nėra objektyviojo pasakotojo dalis. Jai visą laiką užkliuna sigaretų dumai arba parduotuvės langai. Ypač tai pastebima meilės pokalbiuose tarp Džado Lou ir juo moterų, vaizdas tarsi įrėminamas, jis atitolinamas nuo herojų tikrovės. Taigi tas meilės, juos atminimo vaizdas užfiksuotas begalybėje, kurią gali suteikti kinojuosta, tai gali būti Portman veidas po tėvo netekties, ar Lou ir Cat Power pokalbis už kavinės stiklo.
Čia aš ir matau vieną iš pagrindinių filmo recepcijios problemų – režisierius kalba apie laiką, o žmonės apie vietą.
